Paskutinę savaitę prieš šventas Kalėdas knygynuose pasirodys trys nauji Valstybingumo studijų centro leidiniai: Pierre`o Manent „Prigimtinis įstatymas ir žmogaus teisės“, Mary Eberstadt „Pirmykštis šauksmas“ ir Broniaus Makausko „Vilnijos lietuviai 1920-1939 metais“.
Pirmoji knyga – „Prigimtinis įstatymas ir žmogaus teisės“ – parengta autoriaus paskaitų ciklo prestižiniame Paryžiaus katalikų institute pagrindu. Garsiausias dabartinis prancūzų politikos filosofas Pierre`as Manent (1949) šioje trumpoje knygoje drąsiai ieško, kuo galima pagrįsti žmogaus teisių idėją, kaip įveikti žmogaus teises kamuojančius vidinius prieštaravimus, pagaliau kaip suderinti politinės tvarkos ir laisvės idealus. Šiose paieškose autorius atmeta mūsų dienomis įsivyravusias mąstymo dogmas, politinio korektiškumo apribojimus. Manent siūlo naują žmogaus teisių pagrindimą, paremtą nebe individo troškimais, teigdamas, jog tai būtina norint išsivaduoti iš vis stipriau žmonių politinę tikrovę užvaldančio, protą pamynusios valios viešpatavimo. Trumpa, nors iššūkį skaitytojui metanti knyga, aktuali ne tik akademinei bendruomenei, politikams ir teisininkams, bet ir visiems, siekiantiems suprasti aktualiausius šiandienos politikos dėsnius.
Antroji knyga – studija apie seksualinės revoliucijos ir tapatybės politikos ryšį „Pirmykštis šauksmas. Kaip seksualinė revoliucija sukūrė tapatybės politiką“. Amerikiečių publicistės Mary Eberstadt straipsniai publikuojami The Wall Street Journal, TIME, The Washington Post, National Review ir kituose žymiausiuose skirtingos pakraipos JAV leidiniuose. Naujausia jos knyga Pirmykštis šauksmas (2019) plėtoja unikalų požiūrį į tai, kaip radikali pokario seksualinė revoliucija pakeitė Vakarų visuomenes ir sukūrė XXI amžiuje išryškėjusį bei vis aiškiau savo žalą atskleidžiantį reiškinį – tapatybės politiką (identity politics), suskaldančią visuomenes į daugybę tarpusavyje priešiškų ir diskriminuojamomis besijaučiančių grupių, save suvokiančių lyties, orientacijos, tautybės, rasės ar kitais tapatybės pagrindais. Kas yra ši tapatybės politika, koks jos poveikis visuomenei ir žmogui, kaip ją suvokti ir iš kur kildinti, o svarbiausia, kaip ją įveikti? Šiuos ir kitus klausimus autorė kelia šioje puikioje knygoje. Lietuviškasis jos leidimas pasirodo su dr. Ramūno Trimako įvadiniu straipsniu.
Trečioji knyga – istoriko ir diplomato prof. Broniaus Makausko studija „Vilnijos lietuviai 1920-1939 metais“, perleidžiama po 30 metų pertraukos. 1920-1939 metų Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos okupacija yra vienas mažiausiai tyrinėjamų ir visuomenei pažįstamų XX amžiaus Lietuvos istorijos etapų. Apie ją nemokoma mokyklose, nekalbama viešumoje. Tačiau keli šimtai tūkstančių lietuvių du dešimtmečius gyveno, dirbo, kūrė ir mėgino išsaugoti savo lietuvišką tapatybę šiame okupuotame krašte, buvo dėl to baudžiami ir net kalinami. Parašyta prieš daugiau nei 30 metų, ši knyga iki šiol išlieka išsamiausia studija Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto istoriją ir lietuvių gyvenimą šios okupacijos sąlygomis. Joje analizuojama lietuviško švietimo, spaudos, visuomeninių organizacijų padėtis, santykiai su vietos valdžia ir nepriklausoma Lietuva, pastangos prisidėti prie krašto atgavimo, o taip pat istorinė raida, įskaitant didžiausių represijų laikotarpiu virtusius 1935-1939 metus, Vilniuje šeimininkaujant vaivadai Liudvikui Bocianskiui. Artėjant Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms Lietuvoje iki šiol nėra tinkamesnės knygos pažinčiai su okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimu.
Bronius Makauskas (1950) – istorikas, diplomatas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas. Gimęs Lenkijoje, Seinuose, baigė Gdansko universitetą, dirbo Lenkijos mokslų akademijoje, dėstė Varšuvos universitete. Knyga „Vilnijos lietuviai 1920-1939 metais“ – parengta autoriaus disertacijos pagrindu, apginta ir išleista Lenkijoje. Joje plačiai remiamasi lenkų istorikų tyrimais ir pripažintais šaltiniais. Būtent dėl šių aplinkybių knyga yra tinkamiausia ieškant bendro pagrindo susikalbėjimui su kaimynais šiuo galbūt sudėtingiausiu bendros istorijos klausimu.
Knygos anksčiausiai pasirodys knygynuose „Patogu Pirkti“ ir „Akademinė knyga“. Čia jas užtikrintai galėsite įsigyti dar paskutinėmis dienomis prieš šventas Kalėdas.
Comments