.jpg)
Valstybingumo studijų centras
KNYGĄ ĮSIGYTI GALITE ČIA:
Miesto metamorfozės
Pierre Manent
Europa šiandien bando surasti naują politinę formą. Manent ją vadina „žmonijos imperija“, o jos tapatumo pagrindą – „žmogaus religija“. Gyvename naujos utopijos – žmonijos be politinių, tautinių ir religinių pasidalijimų – laikais. Iki to nueitas ilgas politinės kaitos kelias – nuo senovės graikų miesto, imperijos, Bažnyčios ir galiausiai modernios tautinės valstybės. Pateikdamas įspūdingą Vakarų civilizacijos politinių formų ir kartu politinės minties raidos istoriją, Manent knygoje „Miesto metamorfozės“ parodo mūsų vietą šioje istorijoje ir perspėja apie naujos europiečių protus užvaldžiusios politinės utopijos pavojus.
Pierre Manent (g. 1949) yra vienas ryškiausių dabartinės Europos politinės filosofijos kūrėjų. Su jo vardu siejamas Prancūzijos politinės filosofijos atgimimas. Manent tikslas – ne grynai teorinė, bet piliečių supratimą išplečianti politinė filosofija. Lietuvos piliečiai tris dešimtmečius nesugeba suprasti savęs ir juos supančio politikos pasaulio. Jie neranda tinkamų žodžių savo dabartinei padėčiai apibūdinti. Ši knyga padeda suprasti, kaip atsirado lietuviams paskutinį šimtmetį svarbiausia politinio gyvenimo forma – tautinė valstybė, o taip pat ir suprasti dabartinį tautinės valstybės nykimą. Lietuviai ir kitų tautų žmonės kalba apie valstybę ir formaliai yra teisūs, tačiau iš tikrųjų jie pradeda gyventi naujoje Europos Sąjungos visuomenėje, o jų valstybė virsta ES provincija.
Atsiliepimai:
Pierre Manent knyga „Miesto metamorfozės“ verčia susimąstyti apie Europos ateitį, valstybių likimus, tautinį identitetą. Knygą autorius pradeda modernizacijos aspektų analize, pabrėždamas, kad modernumo kilmė prasideda su grupine žmonių veikla, o „pirmasis baigtinis žmogaus veiksmo įgyvendinimas“ – tai graikų miestas. Kintant žmonių veiklai, atsiranda nauji politinio gyvenimo standartai ir nauja valdymo forma – imperija, kuri pakeitė miestą. Imperija, savo idėjų įgyvendinimui Vakaruose, pasinaudojo nauju politiniu dariniu – visuotine Bažnyčia. Laikotarpį miestas, imperija, Bažnyčia Manent apibūdina kaip ikimodernios Europos istoriją. Išsamiai analizuojama Augustino pateikta pagonybės kritika, susiejant tai su krikščionybei metamais kaltinimais dėl Romos žlugimo 410 metais. Panašią situaciją Manent įžvelgia mūsų dienomis: „Krikščioniškos tautos kelias baigėsi revoliuciniu modernios tautos sukūrimu, o moderniosios tautos kelias – Europos susinaikinimu.“ Manent skaitytojui pateikia gilią politinę, intelektualinę ir religinę Vakarų Europos raidą, klausdamas: kokia savivaldos forma yra tinkamiausia?
prof. Dalia Marija Stančienė, filosofė, žurnalo LOGOS vyriausioji redaktorė, Klaipėdos universiteto profesorė
Manent knyga lietuviams leidžia suprasti praleistas Vakarų politikos pamokas. Senojo žemyno žmonės po Prancūzijos revoliucijos ėmėsi universalios pasaulio gelbėjimo misijos, tačiau tai daroma savo pačių kultūrinio tapatumo kaina. Niekas nepadeda to suprasti taip, kaip ši Manent knyga. Tačiau jos skaitytojas neturi būti fanatiškas eurooptimistas arba fanatiškas europesimistas. Jis turi būti laisvos minties europietis.
prof. Alvydas Jokubaitis, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius
Teigti individo laisvę kaip racionalaus politinio kūno sąlygą. Teigti žmogaus sąmoningą ryšį su bendruomene kaip individo pilnaverčio veiksmo prielaidą. Tai ryškūs prancūzų politinės filosofinės minties atspindžiai. Tai Pierre Manent nuosekliai ir kartais provokuojančiai daro savo knygoje, įgalindamas skaitytoją (pa)tikėti žmogaus protu ir neišsemiamu politinio mąstymo poreikiu.
Dr. Ringailė Kuokštytė, politologė, KTU Europos instituto direktorė