Skaitytojų laukia pažintis su Tomo Akviniečio politine ir ekonomine teorija

Artimiausiu metu į spaustuvę iškeliauja dvi knygos, Lietuvos skaitytojams pristatysiančios vieno iškiliausio klasikinių mąstytojų Tomo Akviniečio (1225-1274) politinę ir ekonominę mintį. Tai paties Tomo Akviniečio svarbiausių politinių traktatų rinktinė ir Harvardo profesorės Mary Hirschfeld 2018 metų knyga „Akvinietis ir rinka“.


Politinių traktatų rinktinė įtraukti du svarbiausi iškiliojo filosofo tekstai politine tematika: „Teologijos sumos“ skyriai „Apie įstatymus“ ir nedidelės apimties veikalas „Apie valdžią. Kipro karaliui“. Kaip sufleruoja ir pavadinimai, pirmajame svarstoma įstatymų prigimtis, klasifikacija, autoritetas, jų ir politikos santykis. Traktatas „Apie valdžią“ atskleidžia, kokia yra valstybės ir valdžios prigimtis ir tikslas, kas yra geras valdymas, kokios yra gero gyvenimo sąlygos, kaip vertintinos įvairios politinės santvarkos. Iš lotynų kalbos tekstus vertė Gintautas Vyšniauskas, originalų įvadą knygai parašė politikos filosofas prof. Vytautas Radžvilas. Abu veikalai jau anksčiau buvo pasirodę lietuviškai skirtinguose leidiniuose, tačiau ypač „Apie įstatymus“ yra seniai nebeprieinama Lietuvos skaitytojams.


„Būtų klaida manyti, kad krikščioniškoji ir, konkrečiai, Tomo Akviniečio politinė teorija yra tik kai kuriais naujais elementais papildytas ikikrikščioniško politinio mąstymo tęsinys – tarsi šiek tiek „pagerinta“ arba „patobulinta“ jo atmaina ir versija. Istoriškai susiklostęs tęstinumo ir perimamumo ryšys tarp šių dviejų politinio mąstymo tradicijų ne paneigia, o veikiau tik dar labiau išryškina jų esminius skirtumus, tai yra padeda suprasti, kad krikščioniškoji politinė teorija yra nauja ir kokybiškai pranašesnė politinio mąstymo raidos pakopa. O kokybinis jos pranašumas prieš antikinę politinę mintį galutinai ir akivaizdžiausiai atsiskleidė viduramžių autorių, labiausiai – šv. Tomo veikaluose“, - savo įvade rašo prof. Vytautas Radžvilas.


Mery Hirschfeld savo knygoje „Akvinietis ir rinka“ pateikia išsamią šiuolaikinės ekonominės mąstysenos analizę ir jos principų kritiką, atskleisdama jų ribotumą. Ji tvirtina, jog žmogaus samprata, kuria vadovaujasi šiandienos ekonomistai, yra nepakankama ir anaiptol neatspindi daugelio žmogiško gyvenimo aspektų. Autorė siūlo originalią – teologinės ekonomikos – koncepciją, kuri remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofijoje pateikta žmogaus prigimties, laimės, meilės, dorybių, gero gyvenimo bei jį laiduojančių įstatymų samprata. Knyga parašyta vengiant sauso akademinio žargono ir remiantis gausiais ekonominės bei filosofinės literatūros šaltiniais. Todėl M. Hirschfeld atskleistos ekonomikos ir etikos sąsajos bus aktualios ne tik ekonomistams bei filosofams, bet ir kiekvienam, norinčiam praplėsti savo ekonominio suvokimo horizontus.


„Įprasta manyti, kad verslininkui turi rūpėti tik pelno ir nuostolių ataskaitos, siekis kuo daugiau gaminti ir kuo daugiau parduoti, o ne vartotojo gerovė. Bet vartotojui rūpi būtent jo gerovė, jo žmogiškojo klestėjimo forma, kuri tampa pasirinktu gyvenimo tikslu, tobulinančiu jo asmenybę. Suderinti šiuos skirtingus tikslus galima dviem būdais. Viena vertus įtikinėjant, kad žmogaus klestėjimo rodiklis yra vartojimo ir turėjimo mastas, arba siekiant suprasti, ko reikia žmogaus laimei ir asmenybės tobulėjimui ir tam pajungti verslą. Pirmasis kelias veda į manipuliavimą žmogumi ir jo pavergimą, antrasis – į jo laisvės išsaugojimą. Tomo Akviniečio filosofija atskleidžia principus, kaip verslas galėtų eiti šiuo antruoju keliu. To kelio apmąstymas yra didžiausiais šios knygos privalumas“, - apie knygą teigia filosofijos profesorius Albinas Plėšnys.